Smilgumiestas.wordpress.com
Smilgumiestas.wordpress.com
Smilgų miestas – Novelės
Novelės
🌐 Visit Smilgumiestas.wordpress.com
🌐 Smilgumiestas.wordpress.com besuchen
Novelės
🌐 Visit Smilgumiestas.wordpress.com
🌐 Smilgumiestas.wordpress.com besuchen
✍️Write rieview ✍️Rezension schreiben 🏷️Get Badge! 🏷️Abzeichen holen! ⚙️Edit entry ⚙️Eintrag bearbeiten 📰News 📰Neuigkeiten
Tags:
Su tokiu trisdešimtmečiu pliktelėjusiu vyruku vakarais susitikdavome vedžiodami šunis. Labai šnekus buvo, pasakodavo įvairiausias istorijas neužsičiaupdamas. Man kaip tyleniui tai tiko. Pasakodavo įtikinamai, įsijautęs. Nors kartais man kildavo įtarimų, kad šį tą prideda nuo savęs. Kartą papasakojo neįtikėtiną, bet esą tikrą įvykį, apie kurį perskaitęs internete, labai patikimo žurnalo portale. Kad tęsiasi neįtikėtinų mirčių serija. […]
9.6.2024 09:54Juodi sparnaiIlgi raudoni ir kiek pavargę 5G maršruto greitieji autobusai veždavo skersai visą miestą nuo priemiestyje įsikūrusio akademinio miestelio iki miegamųjų rajonų. Tad ryte, prieš paskaitas, ir popiet, po paskaitų, jie būdavo pilnutėliai studentų. Kiekvieno akys – telefone, o ausys užkimštos ausinėmis. Na, beveik kiekvieno. Vienas iš šio maršruto autobusų buvo šiek tiek kitoks. Įveikdamas net […]
7.3.2024 16:53Pro autobuso langąDanielius (ar tikrai toks jo vardas?) buvo klajoklis, benamis, svieto perėjūnas, rastamanas, laisvo oro direktorius ir panašiai. Skirtingų generacijų ir kultūrų akimis jis buvo teigiamas, neigiamas arba neutralus personažas. Mums asmeniškai – gana mielas toks vaikinas. Gal net gražus. Gimė kažkur JAV. Tėvai užsiėmė nežinia kuo, buvo pusiau klajokliai: gyveno namelyje ant ratų, tad prireikus […]
21.9.2023 10:36Apalačų kalnų klubo savanorisTurbūt dešimtmetį, jei ne daugiau, kiekvieną vasarą prie ežero žvejodavau su tokiu kaimo vyruku: kai tik atvažiuoju, nueinu ant tiltelio – jis jau čia. Tapo mano talismanu, nors dabar galvoju: ne visada kibdavo net ir jam esant. O nekimbant tiesiog sėdėdavome, žiūrėdavome į vandenį ir kalbėdavomės. Apie viską. Buvo konservatyvus, jam nepatiko visokios naujovės, kompiuteriai, […]
13.8.2023 08:30Baltųjų spyglių arbataLatvijos pakrantėje yra tokia keista vieta, kur jūra suartėja su pelke ir per didesnę audrą rudas dešreles iškėlę meldai įbrenda į jūros bangas. Gal tokių vietų yra ir daugiau, bet man žinoma tik viena. Ypatinga. Su senuku latviu Janiu – buvusiu žveju, dabar poilsio trobelių nuomotoju – susikalbėdavome laužyta anglų kalba, rusiškai jis nekalbėjo iš […]
11.8.2023 07:13UndinėsStudijų laikais šio apsakymo veikėjas patyrė pirmąją meilės dramą: jį paliko mergina. Tai įvyko saulėtą vasarą žaviame pajūrio kurorte. Tik, reikia pasakyti, dramos vyksmas buvo gana lėtas, o antroji pusė tiesiogiai jame net nedalyvavo. Žodžiu, tą vasarą studentas susitarė su mergina, kad atostogaus prie jūros. Rezervavo kambarį pigiuose poilsio namuose. Tačiau atsitiko taip, kad nenumatytos […]
10.8.2023 13:55Suolelis prie jūrosAukščiausia iš septynių salos viršukalnių vadinosi Rinden, išvertus iš norvegų – bėgimas. Gal ir yra kokia legenda apie suakmenėjusią skandinavų dievybę, bėgusią nuo likimo, o gal viskas daug proziškiau: per šią viršukalnę mėgsta bėgioti jauni sportiški norvegai. Aukštis – mažiau nei puskilometris. Bet man asmeniškai ši viršukalnė vieną žiemą tapo visai neproziska. Dirbau sezoniniu darbininku […]
9.8.2023 12:07Pabėgimas nuo RindenJaunasis kolega susirgo depresija. Nesirodė darbe gal savaitę. Į skambučius neatsiliepė. Tada, viršininko įpareigotas, nuvykau pas jį į namus. Duris vis dėlto atidarė, toks sukumpęs, lengvai pajuodęs ir akivaizdžiai nelaimingas. Išvirė kavos, susėdome svetainėje-miegamajame (vieno kambario kuklūs apartamentai, argi daug reikia, kol nevedęs). Palengva įsikalbėjome. Nuraminau, kad darbe jo pravaikštas pridengsime, tegu tik sugrįžta greičiau. […]
15.6.2023 14:22Pabaigos DrakonasSu geru draugu kelis metus dirbome tame pačiame pastate, tad vis susitikdavome parūkyti prie lauko durų. Ar kartu išgerdavome kavos. Ir šiaip susitikdavome po darbų. Dažniau kalbėdavomės rimtai, turėjome bendrų „užklasinių“ projektų. Bet kartais tiesiog pliaukšdavome linksmus niekus. Dažniausiai apie leidybą. Pavyzdžiui, kaip Lenkijoje, kur viskas pigiau, išspausdinti mikroskopiniu šriftu kelis egzempliorius knygos ir gauti […]
6.6.2023 10:13KeturpėstystėTai buvo mano Didysis Prizas. Prabanga, kurią galėjo sau leisti tik, ko gero, kelios dešimtys milijardierių pasaulyje. Aš turėjau Ramybę. Trumpam. Vakaro saulė jau artėjo prie pušų viršūnių, o marios raibuliavo nuo lengvo vėjelio. Danguje – lengvi balti debesėliai. Jau buvau pastatęs palapinę. Kūriau laužą. Pažvelgiau į skaitiklį – 34 valandos. Liko. Pagalvojau, geriau žinoti, […]
5.6.2023 14:23Vienas